Mėnulio jaunatis Šaulio ženkle: ką matai toliau už horizonto?

Mėnulio jaunatis Šaulio ženkle: ką matai toliau už horizonto?

Net jeigu nutiktų stebuklas ir pamatytume giedrą naktinį dangų, Mėnulio šiomis dienomis nepamatysime... Kelios dienos prieš jaunatį ir po jos naktimis Žemę gaubia žvaigždžių šviesa. Mėnulis tomis dienomis keliauja dangumi kartu su mūsų žvaigžde Saule. Bet net ir ji retas svečias mūsų akiratyje. Tamsiausiu metų laiku žmogus žemėje paliktas skleisti šviesą ir kūrenti šilumą. Dabinamės lemputėmis, kaičiame arbatas, kepame meduolius, šildome vieni kitus susitikimų apkabinimais. Juodžiausią naktį tamsa nepajėgi įveikti meilės kibirkštėlių, kuriamo džiugesio ir tikėjimo.

Mėnulio jaunatis visuomet žymi ribą: vienas ciklas tyliai užsiveria, o kitas gimsta dar nematomas, bet jau juntamas viduje. 2025 m. gruodžio 20 d. 3 val. 43 min. Mėnulio jaunatis stoja Šaulio ženkle. Ugnies stichijos ženklo simbolis šiuo laikotarpiu mums primena apie negęstančią amžinąją Dvasios ugnį, apie beribį tikėjimą, išlaisvinančią tiesą. Kaip nakties tamsoje galime ryškiai pamatyti begalybės žvaigždynų mirgėjimą, taip giliai viduje galime atpažinti nesibaigiantį savo pačių spindėjimą, augimą, nuolatinę kaitą, o išorėje galime apčiuopti begalybės variantų potencialą.

Mėnulio jaunatis Šaulyje yra tinkamas metas paleisti savo svajonių ir troškimų strėles link tolimojo tikslo taikinio. Palanku apsibrėžti, kodėl ir kur einame, kokia yra mūsų gyvenimo filosofija ir kuo iš tiesų remiasi vidinis kompasas? Šaulio ženklas nenusiteikęs smulkiems darbeliams, mažiems žingsneliams ar trumpalaikiams norams. Priešingai, jį domina platūs mostai, tolima perspektyvos kryptis, vizijos kūrimas, horizontų plėtimas. Kur norime būti po metų, po kelerių ar dar toliau, po penkerių, dešimties... O kas, jei „ten“ nutiks pats geriausias variantas?

Šios jaunaties metu kelių planetų susitelkimas išryškina Šaulio ženklo temas. Merkurijus skatins ieškoti „didesnio vaizdo“ prasmės, platesnio mąstymo, filosofinio idealo. Venera atvers širdį laisvei, tiesai ir autentiškumui, ypač santykiuose ir vertybiniuose pasirinkimuose. Jaunaties „pokalbis“ su Neptūno planeta  suteiks daugiau įkvėpimo, entuziazmo, tikėjimo ir vilties, tačiau, deja, kartu ir iliuzijų rūko ir polinkio pabėgti nuo realybės. Svajonės, norai, troškimai ir vizijos – svarbu! Tačiau ne mažiau svarbus jų materialus įžeminimas ir atsakomybės.

Mėnulio jaunaties dienos vakare Juodasis Mėnulis (Lilit) pereina į Šaulio ženklą iškeldamas gilesnius klausimus apie aklą tikėjimą, dogmas, primestas tiesas ir autoritetus, kuriems galbūt per ilgai leidome valdyti savo vidinį pasaulį. Maištingoji Lilit paskatins atsigręžti į vidinę tiesą ir sąžiningą veikimą.

Taigi, jaunaties raktas – tiesa. Ne ta, kuri įkalina, blokuoja mūsų potencialą, atriboja mus nuo pačių savo autentiškumo ar tikrumo. Tokios „tiesos“ galiojimas seniausiai pasibaigęs. Archetipinė Šaulio Zodiako tiesa yra ta, kuri išlaisvina energiją,  įgalina ir perneša per bet kokias kliūtis.

Jaunaties „kirvis“ – puikybė. Geriau būkime tiesiog puikūs...   O prieš veikiant pasverkime turimus resursus ir galimybes, ar ne per daug plačiai užsimojome.

Šaulio ženklo valdovas – Jupiteris – didžiausia Saulės sistemos planeta, tad nesusimažinkime iki nykštuko dydžio. Kiekvienas esame dovana pasauliui, kai esame savo dydžio, savo batuose, savo rogėse, savimi. Kiekviena tokia dovana teikia džiaugsmo, meilės, šilumos ir akių šviesos. Be perdėto kuklumo ir be susireikšminusios puikybės pasiklausykime savo sielos svajonių. Gal ten taip pat rasime dar neišpakuotų dovanų?

 

P. S. Dieną po Mėnulio jaunaties, gruodžio 21 d., sutinkame žiemos saulėgrįžą (solsticija) – astronominį ir simbolinį metų ciklo tašką, kai diena trumpiausia, o naktis ilgiausia. Saulės kelionė saulėgrįžų metu taip sulėtėja, jog  kelias paras ją matome sugrįžtančią beveik į tą pačią dangaus vietą. Atrodo, kad ji „sustoja“. Būtent iš čia ir kilęs terminas solsticija (lotyniškai sol – Saulė, sistere – stovėti) ir taip pabrėžiama šio įvykio svarba.

Nuo šiol atsispirdama nuo žemiausio taško labai iš lėto Saulės šviesa pradės po truputį „keltis“. Daugelyje senųjų tradicijų saulėgrįžos ir lygiadieniai laikyti metų vartais, turinčiais savitą energijos „užraktą“. Tai momentai, kai kosminis ritmas sustingsta tarsi pauzėje, kad vėliau įgautų pagreitį ir naują kryptį.

Astrologiniu požiūriu žiemos saulėgrįža sutampa su Saulės perėjimu į Ožiaragio ženklą, kuris siejamas su branda, atsakomybe ir ilgalaikėmis tvariomis strategijomis. Tad Žiemos saulėgrįžos metu ypač palanku  įsiklausyti į vidinę tylą: dabar čia užgimsta aiškus ketinimas ir aiški struktūra jo įgyvendinimui. Neatsitiktinai šis momentas laikomas vienu svarbiausiu būsimų metų orientyru, įvertinančiu nueitą kelią ir apibrėžiančiu būsimo ciklo metmenis.

Dvasinėje plotmėje žiemos saulėgrįža yra virsmo ir vidinės ugnies atsinaujinimo simbolis. Tai šventas slenkstis, kai natūraliai norisi atsitraukti nuo išorinio triukšmo, sulėtėti, pabūti tyloje ar artimųjų rate. Per maldą, sąmoningą susitelkimą ar ritualines apeigas stiprinamas žmogaus ryšys su kosmine tvarka, su laiko cikliškumu ir gilesne jo prasme. Šioje pauzėje vyksta šventas vyksmas – šviesos gimimas tamsoje.

Todėl šis savaitgalis turi išskirtinį ir daugiasluoksnį „užraktą“: jaunatis atveria naują Mėnulio ciklą, o žiemos saulėgrįža – naują Saulės kelio etapą. Tai reta „kombinacija“ ir galimybė sąmoningai atsinaujinti ir pasirinkti kryptį. Tikra sąmonės šviesos šventė tamsiausiu metų laiku.

 

Šviesos linkėdama -
Astrologė Ieva Visockienė

Beje, jau galite rezervuoti asmeninį horoskopą pas Ievą čia >>

Grįžti į tinklaraštį